Lietuvos nacionalinė saulės programa 2000-2005 sudaryta siekiant spartinti atsinaujinančios energijos (AE) plėtrą Lietuvoje. Esamą padėtį galima apibūdinti taip:

• santykinai menkos investicijos į AE,
• nepakankama koordinacija tarp įvairių mokslo ir valstybės valdymo institucijų bei tarp ūkio subjektų, dirbančių AE srityje,
• įstatyminių ir kitų teisinių aktų, sudarančių sąlygas atsinaujinančios energijos plėtrai Lietuvoje, stoka.

• globalinis švietimas ir mokymas atsinaujinančios energijos srityje. Švietimas ir mokymas turi apimti inžinierius, ekonomistus, valdininkus, technikus ir vartotojus. Tuo tikslu turi būti stiprinami tyrimo ir taikymo centrai, apmokomi esami specialistai, galintys aptarnauti įrengimus, skatinami vartotojai efektyviau naudoti įrengimus
• tarptautinė alternatyviosios energetikos informacijos ir ryšių sistema. PSP apima daugybę iniciatyvų, projektų, uždavinių, veiklos sričių, todėl būtinas informacijos platinimas, ryšiai, galimybė publikuoti analizės rezultatus, "know-how", perduoti technologijas, jas unifikuoti
• AE atokioms vietovėms. Pasaulyje yra per 400 mln. šeimų, gyvenančių atokiose vietovėse, ir neturinčių elektros. Ju gyvenimas turi būti pagerintas, aprūpinant pagrindines reikmes (vandens siurbimas, šviesa, audio-video aparatūra)
• atsinaujinančios energijos industrinė politika, įsiterpimas rinkon ir technologijų perdavimas. Šiuo metu įstatymai, technikos ir inovacijų finansiniai mechanizmai varžo AE plėtrą. Reikia formuluoti ir reguliuoti alternatyviosios energetikos integravimą į planavimo procedūras ir projektų ruošimą. Turi būti pašalintas vietinių ir regioninių finansinių institucijų bejėgiškumas, suburtos profesionalios asociacijos ir marketingo specialistai, mobilizuoti resursai programoms, palaikoma rinka, labiau remiant tyrimus ir taikymą, stiprinamas privataus sektoriaus dalyvavimas, skatinant AE

Energijos rūšis	1995 m.	2010 m.	Augimas, kartais
Vėjas	2,5 GW	40 GW	16,0
Vandens jėgainės	92 GW	105 GW	1,14
didelės	82,5 GW	91 GW	1,10
mažos	9,5 GW	14 GW	1,47
Fotoelektra	0,03 GW	3 GW	100
Biomasė	44,8 Mtoe	135 Mtoe	3,0
Geoterminė	-	-	-
elektra	0,5 GW	1 GW	2,0
šiluma	1,3 GWth	5 GWth	3,85
Saulės kolektoriai	6,5 mln. m2	100 mln. m2	15,38
Saulės pasyvioji	-	35 Mtoe	-
Kita	-	1 GW	-

1. Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo programa (1999-2000 m.), Programos įgyvendinimo III kryptis "Vietinių išteklių, atliekinių ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas". Remia Valstybės biudžetas, atskirus darbus - PHARE programa ir kitos tarptautinės programos bei fondai. Pagal šią programą yra atliekami mokslo ir praktiniai darbai, kurie plečia ir spartina vietinių energijos ir atsinaujinačių energijos išteklių vartojimą šalyje.
2. Biokuro ir bioenergijos gamybos ir naudojimo programa.Remia savivaldybių biudžetai.
3. Mokslo programa "Saulės ir kiti atsinaujinantys energijos šaltiniai žemės ūkiui" (1996-1999 m.), kurią koordinuoja Lietuvos žemės ūkio inžinerijos institutas. Programą remia Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
4. UNESCO dalyvavimo programa "Lietuvos nacionalinės saulės programos 2000-2005 sukūrimas ir jos įjungimas į Pasaulio saulės programą" (World Solar Programme 1996-2005). Darbą koordinuoja Mokslininkų sąjungos institutas. Programą remia UNESCO.      Be to, užsienio ir šalies specialistų jėgomis yra atliktos šios pagrindinės studijos, kurių rezultatais remiamasi, atliekant šalyje įvairius atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo darbus:
   • Lietuvos vietiniai ištekliai. Studiją atliko firma Lahmeyer International 1994m., dalyvaujant šalies specialistams
   • Medžio kuras ir konversijos tyrimas. Studiją atliko firma "Carl Bro Energy a/s 1994m., dalyvaujant šalies specialistams
   • Lietuvos vietiniai energijos ištekliai. Studiją atliko COWI-ALLPLAN-ETNA 1998m., dalyvaujant šalies specialistams.
        1992 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą, kuri buvo atnaujinta 1996m. Tais pačiais metais patvirtintos Pagrindinės priemonės Nacionalinei energijos vartojimo efektyvumo didinimo programai realizuoti 1996-2000 m.
        Programa įgyvendinama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas prioritetines kryptis, iš kurių viena yra vietinių energijos išteklių ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas. Pagrindiniai šalies atsinaujinantys ir vietinio kuro ištekliai ir jų panaudojimo seka, kuri nustatyta atlikus ekonominius ir techninius įvertinimus yra: mediena ir jos atliekos, durpės, šiaudai, hidroenergija, biodujos, geoterminė energija, iš dalies - buitinės atliekos, saulės bei vėjo energija.. Minėtų vietinio kuro ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo šalyje svarba nurodoma Energetikos įstatyme bei Nacionalinėje energetikos strategijoje, o taip pat užsienio ir mūsų šalies specialistų studijoje.
        Šioje programoje siektino minėtų išteklių panaudojamo potencialo duomenys ir palyginimas su 1994 m. pirminių energijos išteklių vartojimu šalyje pateikti lentelėje:
   

   Išteklių rūšis	Galima energijos gamyba TWh/metus	1994m. panaudotų pirminių energijos išteklių dalis, %
   Iškastinis importuojamas kuras	90,0	100
   Biomasė durpės mediena šiaudai municipalinės atliekos biodujos Geotermija Hidroenergija Saulės energija Vėjo energija	10,4 2,7 4,0 1,5 0,6 1,6 0,8 1,5 3,0 0,15	11,5 3,0 4,4 1,7 0,7 1,8 0,9 1,7 3,3 0,2
   Iš viso:	15,85	17,7

        Programoje numatyti pavyzdiniai ir pirmaeiliai objektai, kuriuos reikėtų įrengti demonstravimo tikslais ir kurie generuotų ~8% galimos gaminti, naudojant AE, energijos.

   Energijos šaltinis	Pagamintų GWh/metus	Investicijos mln. Lt.       Lt./kW
   Augalinė biomasė ir durpės Geotermija Hidroenergija Biodujos Vėjas Saulės kolektoriai	933,5 210,0 2,35 4,7 1,7 0,1	191,6 80,0 2,0 3,0 1,4 0,4	600-3530 3200 5000 4170 2400 7800
   Iš viso	1211,0	278,4	23170-26100

        Priemonių plane numatomas teisinių dokumentų rengimas, atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas, informacinis, leidybinis bei agitacinis darbas. Labiausiai detalizuota medienos problematika. Priemonių III skyriuje numatoma organizuoti biomasės, geoterminės, vėjo ir saulės energijos bei biodujų gamybos pavyzdinių objektų įrengimą ir statybą, o taip pat apibendrinti jų statybos ir eksploatavimo patirtį 1997-2000 m. Programoje siekiama, kad įsisavinant atsinaujinančių energijos šaltinių išteklius, kuo plačiau būtų panaudotos Lietuvos įmonės bei firmos, suteikta joms reikalinga pagalba.
        Ruošiant minėtą programą nebuvo naudojamasi naujausiais moksliniais tyrimais, įvertinant saulės spinduliuojamosios energijos potencialą. Jis nurodytas netiksliai ir yra sumažintas. Matyt todėl fotoelektrinė saulės energija programoje neminima net kaip tolimos perspektyvos AE šaltinis. Numatyta plėtoti tik saulės šiluminę energetiką - saulės kolektorių technologiją. Tačiau nors ši energija tinka vandeniui šildyti, žemės ūkio produkcijai džiovinti, ji negali būti paversta jokia kita energijos rūšimi ar paskirstyta po bent kiek didesnę teritoriją.
        Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą, gerai papildo Lietuvos valstybinio mokslo fondo remiama programa "Saulės ir kiti atsinaujinančios energijos šaltiniai žemės ūkiui" (1996-1999 m.). Ši programa apima saulės fotoelektrinę energiją, saulės kolektorius, vandens ir vėjo energiją. Mokslo tyrimų spektras - nuo fundamentalių iki taikomųjų ir konsultacinių. Vykdant programą sukurta saulės spindulinės energijos monitoringo sistema, kuri leido nustatyti vidutinį krintantį saulės energijos kiekį įvairiose vietovėse kiekvieną metų mėnesį (žr. skyrių "2.1. Saulės energija"). Šie tyrimai rodo, kad vien namų stogų panaudojimas, kurie Lietuvoje sudaro ~0,3% teritorijos ploto (be žalos aplinkai galima panaudoti 1,5% teritorijos), esant 15% fotoelektros gamybos efektyvumui, per metus duotų 2,25.10⁴ TWh elektros energijos.
        Atlikta fotoelektros, saulės kolektorių, vandens, vėjo energijos analizė remiantis naujausiomis ekonominio efektyvumo skaičiavimo metodikomis. Pagaminti demonstraciniai pavyzdžiai ir įvertintos jų galimybės.
        Tačiau ši programa neapima visų atsinaujinančios energijos rūšių (nėra biomasės ir geotermijos), ją riboja žemės ūkio reikmės.
        Atsinaujinančios energijos plėtra nėra vien ūkio, vien mokslo ar vien pramonės problema. Tai globalinė, apimanti nacionalinius interesus programa, kurią rinkos sąlygomis turi formuoti valstybė. Tokia programa turi apimti visą veiksmų spektrą, pradedant visuomenės švietimu, specialistų rengimu, informacinės ir komunikacinės sistemos formavimu ir jos integravimu į pasaulio informacinę sistemą, teisinio reglamentavimo, ir konsultacinių mokslo tyrimų, naujų technologijų ruošimo, gamybos, energetinių objektų statybos ir įrengimo bei jų įjungimo į energetikos ūkį.
        Lietuvos nacionalinė saulės programa 2000-2005, kaip būsima Pasaulio saulės programos sudėtinė dalis, apima visus Lietuvai aktualius atsinaujinančios energijos šaltinius, visas su problema susijusias veiklos rūšis. Ruošiant programą vadovautasi ir Europos Sąjungos Baltosios Knygos nuostatomis, kaip bus plėtojama atsinaujinanti energija ES valstybėse narėse iki 2010 m.
         Lietuvos nacionalinė saulės programa 2000-2005 (LNSP) apima:
   

   • saulės energetiką (fotoelektrinę ir šiluminę)
   • vėjo energetiką
   • vandens energetiką
   • biomasės energetiką ( biokurą, biodegalus, biodujas)
   • geoterminę energetiką
        LNSP pagrindinis tikslas - turimo mokslo, technologijų, gamybinio bei energetinio potencialo Lietuvoje tolesnė plėtra.
        Mokslas šioje programoje turi dvi funkcijas: kuriamąją ir konsultacinę. Yra pasaulinio lygio tyriamųjų ir taikomųjų darbų, kurie gali iš principo pakeisti taikomas medžiagas ir technologijas, ir tuo iš esmės padidinti energijos jėgainių efektyvumą ir ženkliai sumažinti jų gamybos kainą. Mokslo konsultaciniai tyrimai yra taikomojo pobūdžio, skirti ištirti atsinaujinančios energijos šaltinių potencialą Lietuvoje, jų taikymo galimybes, turimus įrengimus siekiant parinkti geriausius, parengti mokslines rekomendacijas atsinaujinančiai energetikai plėtoti ir kt. Sudarant programą vadovautasi principu, jog reikia plėtoti tas mokslo tyrimų, technologijų, gamybos sritis, kurios Lietuvoje yra aukšto lygio (fotoelektra), arba susietas su Lietuvos ekonomine, gamtosaugine, ūkio specifika, arba tokius darbus, kurie gali tapti eksporto objektais. Visi tyrimai - tiek fundamentalūs, tiek ir taikomieji nukreipti spręsti pagrindinį globalų uždavinį atsinaujinančioje energetikoje - energijos kainos mažinimą, t.y. energijos jėgainių efektyvumo didinimą ir jų gamybos kainos mažinimą. Pagal programą numatoma naujai įrengti apie 0,1MW vėjo jėgainių, 8 MW mažųjų hidroelektrinių, 0,05MW fotoelektros jėgainių, per 600MW biomasės jėgainių ir 1000m² saulės kolektorių.
        Programoje numatyti tokie veiklos prioritetai, t.y. priemonės, kurios turėtų iš esmės paspartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje:
   
   • mokslo, technologijų, gamybos plėtra
   • demonstracinių jėgainių įrengimas
   • švietimas ir mokymas atsinaujinančių energijos šaltinių srityje
   • nacionalinės atsinaujinančios energijos informacinės komunikacinės sistemos sukūrimas ir jos įjungimas į tarptautinę sistemą
   • atsinaujinančios energijos teisinis įgyvendinimas
        Lietuvos nacionalinė saulės programa 2000-2005, kaip sudėtinė Pasaulio saulės programos 1996-2005 (kurią Jungtinių Tautų pavedimu koordinuoja UNESCO) dalis, galėtų tapti Valstybine atsinaujinančių energijos šaltinių programa.