Tyrimų rezultatai
Saulės energijos išteklius žemės ūkyje charakterizuojančių rodiklių pagrindimas
Nustatyta, kad esamų (1996 m.) Saulės spindėjimo trukmės (9 punktuose) ir Saulės spindulinės energijos tiesioginių matavimų rezultatų (2 hidrometeorologinėse stotyse) neužtenka pakankamai tiksliai įvertinti Saulės spindulinę energiją šiaurinėje, rytinėje ir pietinėje Lietuvos dalyse.
Konstruojant ir įvertinant vandens ir oro kolektorius žemės ūkiui būtinas tiesioginės sklaidžiosios ir pilnutinės spindulinės energijos atskirais mėnesiais valandinės sumos ir apšvitos dydžiai, esant vidutiniam debesuotumui ir giedriomis dienomis, bei jų reikšmių tikimybinis pasiskirstymas.
Saulės energijos išteklius žemės ūkyje charakterizuojančių rodiklių pagrindimas
Nustatyta , kad esamų (1996 m.) Saulės spindėjimo trukmės (9 punktuose) ir Saulės spindulinės energijos tiesioginių matavimų rezultatų (2 hidrometeorologinėse stotyse) neužtenka pakankamai tiksliai įvertinti Saulės spindulinę energiją šiaurinėje, rytinėje ir pietinėje Lietuvos dalyse.
Konstruojant ir įvertinant vandens ir oro kolektorius žemės ūkiui būtinas tiesioginės sklaidžiosios ir pilnutinės spindulinės energijos atskirais mėnesiais valandinės sumos ir apšvitos dydžiai, esant vidutiniam debesuotumui ir giedriomis dienomis, bei jų reikšmių tikimybinis pasiskirstymas.
Saulės šiluminės ir vėjo energijos išteklių žemės ūkiui įvairiuose Lietuvos regionuose techninis ir ekonominis įvertinimas
Sudarytos kompiuterinės programos saulės kolektorių ir vėjo jėgainių ilgalaikiam našumui Lietuvos sąlygose įvertinimui.
Nustatyta, kad vidutiniškai Lietuvos pajūrio zonoje iki 100 kW galios vėjo jėgainių lyginamasis našumas vėjaračio darbo plotui sudaro apie 600 kWh/m2, vidiniuose rajonuose - apie 400 kWh/m2, paprastų saulės kolektorių vandeniui lyginamasis našumas - 250-300 kWh/m2, selektyviųjų plokščiųjų kolektorių - apie 400 kWh/m2, oro šildymo džiovinimui kolektorių - apie 200 kWh/m2.
Atlikus ekonominį įvertinimą dabartinės grynosios vertės principu (nevertinant išorinių išlaidų), nustatyta, kad saulės kolektoriai produkcijos džiovinimo reikalams atsiperka per vieną sezoną, savos gamybos kolektoriai vandeniui - per 3,7-6,8 metus. Vėjo jėgaines šiuo metu apsimoka naudoti pajūrio zonoje (Klaipėdos ir Telšių apskrityse).
Saulės kolektorių žemės ūkio produkcijos džiovinimui techninis potencialas yra apie 2,4 mln.m2, o vėjo jėgainių žemės ūkyje - apie 50 MW (115 mln. kWh).
Demonstracinių saulės kolektorių, vėjo jėgainių ir įrenginių sukūrimas
Sudarytos kompiuterinės programos vandens šildymo Saulės energija bei vėjo jėgainių pagrindiniams parametrams paskaičiuoti.
Nustatyta, kad vandens kolektorių lyginamasis plieninių vamzdžių ilgis skaičiuojant absorberio plotui turi sudaryti 15-20 m/m2.
Sukurti 2 m2 ploto plokštieji saulės kolektoriai su plieninių apvalių ir stačiakampių vamzdžių absorberiais, kurių h=(0,36-0,4), esant Saulės spindulinei dienos energijai 5,6-5,8 kWh/m2, bei tūrinis 1,5 m2 80 l talpos saulės kolektorius, kurio h=0,4, esant 6,3-6,5 kWh/m2 Saulės spindulinei dienos energijai.
Sukurta modulinė unifikuota saulės kolektorių žemės ūkio produkcijai džiovinti konstrukcija, kuri esant 0,033 kg/(m2s) lyginamajam oro debitui leidžia pakelti oro temperatūrą (2-7) oC (kolektoriaus parametrai Fm(ta)=0,55 ir FmUL=11,48 W/(m2×oC)).
Sukurta demonstracinė 4 kW galios vėjo jėgainė su 7 m skersmens vėjaračiu, kuris, esant 8 m/s vėjo greičiui, išvysto 5,4 kW.
Taip pat sukurtas demonstracinis 1 kW galios vėjo agregatas su 3,55 m skersmens vėjaračiu, kuris, esant 8 m/s, išvysto 1,2 kW.
Ne šios mokslo programos apimtyje LŽŪII atlieka tyrimus šiose atsinaujinančios energijos naudojimo kryptyse:
- Bioenergetinių žaliavų auginimas, paruošumas ir naudojimas kurui;
- Biodegalų ir bioalyvų naudojimo galimybės;
- Biodujų gamyba ir naudojimas žemės ūkyje.
|